supjauti

supjauti
supjáuti tr. 1. pjaunant susmulkinti, supjaustyti: Malkas supjauti N. Jis paliks tau tas malkas supjauti Grž. Supjovė kaip bematant visus šiaudus BsPIV237. 2. pjaunant sunaudoti: Tie visi medžiai reiks lentõs[na] supjaut, o anie malkos Rk. Visus rąstus į lentas supjovė Pn. Davė mėsos, sako: „Ir tą tik visą ansyk nesupjauk, tai vis galėsi pjaustyt ir pjaustyt“ BsPIV109. | refl.: Daugiau kaip trečdalis medžio susipjauna į pjuvenas . 3. pjaunant pagaminti: Supjáusiu lentas Kb. | refl. tr.: Aviliui susipjáusiu lentas Ėr. Pasiuntė susipjauti šulų bačkai Vn. Susipjoviau kelias šluotas beržynėly Jnšk. Susipjóvei šluotą beržinę ir parsinešei namo Ob. 4. kuo aštriu sužeisti: Bjauri dabar [linus] rauti: supjáuna, subūna rankas [raunant iš kietos žemės] Krš. 5. dalgiu nupjauti, nukirsti (javus ar šieną): Vyrai paema dalgį šienuo supjáut Klk. Kai supjauna, suriša, gubosna sustato V.Krėv. | refl. tr.: Susipjóvėm viską – a neims lyt? Gs. 6. dalgiu pjaunant pagaminti tam tikrą kiekį: Su pjautuvu supjóviau šėko dėlei karvės J. Par kėleną gal du vežimu šieno supjauti Sln. Mažai šieno tesupjaudamas, arklių nelaikė M.Valanč. Supjóvėm šešias kapas rugių Ktk. Žolės supjáut reikia kiaulėm Grv. Supjauna visuomet mažiau negu kiti, nors lauko turi tiek V.Krėv. Supjovęs pėdą, tuojau nešė namo gaspadinei S.Dauk. Paskutinį pėdą supjauna didžiausią, tai, sako, – gaspadorius LTR(Auk). Dobilai buvo, kad negali pradalgės supjáuti, turi kirsti aplinkuo Lkv. | refl. tr., intr.: Susipjovęs esąs tris kupsčiukus Rdn. Susipjaũs ir mūsų šiemet keli vežimėliai šieno Jnšk. ^ Kas verkdamas sėja, tas ant pjūties, susipjovęs pėdą gražių kviečių, nešdamasis džiaugsis Tat. 7. refl. pjaunant prilygti: Dar tu su gerom pjovėjom nesuspjáusi Vlk. 8. refl. Ėr sudilti nuo pjovimo: Jos plieninis pjautuvėlis susipjovė, susipjovė DvD142. Jau mano dalgė visai susipjóvus, tik per colį platumo Alv. 9. sukandžioti: Padabok šunis, kad nesupjautų deglės Žem. Šuo kiaulę supjovė Lp. Svetimi šunys supjóvė mūsų šunuką – neblaka Užv. Ir tu bėgtum, kad šit šuva supjaũt Trgn. Šunys mūsų veršį labai supjóvė Up. Supjaũs kiaulės paršuką Lp. ^ Eina kai šuva supjáutas Rod.Up sugilti: Muni bitys supjóvė – rankos už kokių dešimt minučių suputo Žr. 10. refl. susirieti, susipešti vienas kitą kandžiojant: Šunys susipjóvė K. Daržinėj susipjovė katės . Katė ir šuo greit susipjauna . ^ Savi šunes susipjovė, jie ir susigerins LTR. Ir dvi bitys vienam dobile susipjáuna Krž. Du kiškiuku susipjovė, balti kraujai bėga (girnos) flk.refl. susimušti, susigrumti: Jeigu kas valgo svetimu peiliu, jisai su tuom žmogum susipjauna (priet.) LTR(Auk). Pats Bliukeris pirma jojo, pirma jojo, su prancūzu susipjovė, susipjovė JD1150. Kad mes jojom vieškelaičiu, susipjovėm su maskoliais (d.) Nm. 11. supjudyti, sukiršinti: Pasmaišė kokia te nogla atejuonis ir supjóvė žmones Lkm. 12. refl. smarkiai susiginčyti, susivaidyti: Susipjovė medininkas su sendvariškiais Žem. Taip ir išėjom nuo brolio susipjóvę Skr. Abudu susipjóvė kaip šunys Ėr. Susipjovė kaip šunys dėl kaulo PPr419. 13. refl. prk. neatitikti, nesusiderinti, susikirsti: Kartais liaudies išminties dėsniai susipjaudavo su jo paties pastabomis ir samprotavimais . 14. sukirsti kalboje, suniekinti: Nedavė bobos ir išsižiot sekretoriui – ažkart supjóvė Ktk. Niaugi anys mum supjautų?! Sdk. Norėjo ir berniuką vestis, tai aš ją supjóviau Švnč. 15. suduoti, sukirsti: Anas jį botagu supjóvė Lz. \ pjauti; apipjauti; atpjauti; dapjauti; įpjauti; išpjauti; paišpjauti; nupjauti; panupjauti; papanupjauti; papjauti; parpjauti; perpjauti; piepjauti; prapjauti; pripjauti; razpjauti; supjauti; užpjauti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • supjauti — supjáuti vksm. Výrai supjóvė málkas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • supjovimas — supjovìmas sm. (2) 1. → supjauti 1: Už medžių supjovimą pastatysu vyrams [butelį] Krš. 2. → supjauti 6: Dar svarbesnis įvykis buvo pirmojo pėdo supjovimas rš. 3. refl. → supjauti 8 (refl.): Akmuo ėda plieną ir pagreitina dalgio susipjovimą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • papjauti — 1. tr. peiliu ar pjūklu nupjauti, nuręsti: Tu nueik ant kryžkelės, kur yra gluosnis, papjauk septynias rykštes ir ateik pas mane LTR(Šk). Kad kas tos lovos galą biskį papjautų – par ilga Jrb. | refl. tr.: Tai pasipjausiu žalią rykštelę ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sukirsti — 1 sukir̃sti, sùkerta, sukir̃to 1. tr. kertant susmulkinti, suskaldyti, sukapoti (malkas): Judu pjaustykita malkas, o aš sukir̃siu Jrb. Jam mokiniai malkas sukir̃s Prn. Sukirsk sausesnės malkos – neturiu kuom prakurdyt Rod. | refl. tr.: Jis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • akselis — ãkselis (vok. Häcksel) sm. sing. (1) J, akselỹs (3b) Gs, Nm, Skr smulkiai supjauti šiaudai pašarui, kapojai: Ãkselį pjauti K. Duok karvėms ãkselio Rs. Jau baigiasi akselys, rytoj reikės pjauti Kl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apipjauti — 1. tr., intr. peiliu, pjūklu aplink įpjauti, aprėžti: Aplink ką pjauti, appjauti KII255. Apipjovė aplink pirštą Ps. Kamblį appjaunam, kad nebūt storas [kopūsto] lapas Rud. Per pusantros aršinos nuo žemės apipjauna medžią taip, kad galėtų atlupti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atpjauti — 1. tr. SD216, K peiliu, pjūklu, žirklėmis atskirti dalį: Atpjoviau galą rąsto J. Lašinių du kilogramu atpjovė Erž. Valgyk, atpjaũs duonos Nmč. Atpjoviau duonos plutą Grv. Nešk drobę atpjovęs nuog galvos ik kelių Kls. Milo kąsnys tokis atpjauta… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dapjauti — ×dapjauti (hibr.) tr. peiliu pribaigti: Dapjovė karvę ir pardavė Kb. Musinom dapjaut teluką Rud. pjauti; apipjauti; atpjauti; dapjauti; įpjauti; išpjauti; paišpjauti; nupjauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gulu — gulù adv. = gula?: Šliaužk gulu, niekas ir nepastebės Akm. Rugiai gulù supjauti, kad nebuvo rinkėjos Šts. Taškinę torą kad tvėrė, egles dėjo gulu Vkš. Dreigės ant rogių gulù padėtos Žd …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išnirti — 2 išnìrti intr. 1. išeiti iš sąnario, išsinarinti: Koja išnìro K. Kaulas iš naro išnìro, t. y. išeižė J. Tau koja išnìro iš kelio J. Tai buvo ypas, kad nykštys išnìro Krsn. ║ tr. išsisukti (sąnarį): Žmogus gali ir pirštą išnirti J.Jabl. Nuo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”